Tekstilės tarša ir dėmės - kas bendro?

Lietuvos gyventojas vidutiniškai išmeta apie 12 kilogramų tekstilės atliekų kasmet.

Tekstilės gaminių lietuviai dažniausiai atsisako dėl išryškėjusių jų defektų (68,8 proc.) ir netinkamo dydžio (66,4 proc.), rodo sociologių dr. Laimos Jesevičiūtės - Ufartienės ir dr. Neringos Vilkaitės - Vaitonės atliktas tekstilės atliekų rūšiavimo tyrimas. Jame dalyvavo 476 Lietuvos namų ūkių atstovai.

Šis ir panašūs tyrimai atskleidžia neatsakingą vartotojų visuomenės santykį su tekstilės gaminiais. Jų pastaraisiais metais perkama daugiau nei bet kada anksčiau, o dėvimi yra kaip niekad trumpai. Vidutiniškai drabužis nuo nupirkimo iki išmetimo yra vilkimas vos 7–10 kartų ir maždaug 40% spintoje turimų drabužių nedėvimi visai.

Pasaulinio judėjimo „Fashion Revolution“ vertinimu, 90 proc. drabužių išmetame neišnaudoję jų potencialo dėl greitosios mados spaudimo vartoti ir, kita vertus, dėl aplinkai palankių skalbimo praktikų stokos. Tai pastebi vartotojų elgsenos tyrimus pastarąjį dešimtmetį Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje (remiantis apklausoje dalyvavusių žmonių iš Kinijos, Vokietijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pildytais skalbimo dienoraščiais, fiksavusiais jų skalbimo įpročius) atlikę mokslininkai. Visuose akcentuojama, kad atsakingiau žvelgiant į drabužių sudėtį, dizainą, skalbimo dažnumą bei būdą galėtų sumažėti neigiamas poveikis aplinkai.

Taip pat tyrėjai pastebi, kad aplinkai palankiau būtų „sutelkti dėmesį į vartojimo įpročius ir kultūrą, o ne tik į technologijų tobulinimą“: skalbti rečiau, rinktis automatinio skalbimo alternatyvas, teikti pirmenybę skalbimui vėsesnės temperatūros vandenyje, atidžiau rinktis skalbimo programas, priklausomai nuo skalbiamų drabužių sudėties, naudoti aplinkai palankius skalbiklius ir tik tiek, kiek būtina, džiovinti skalbinius ne automatinėse džiovyklėse, o kabinant gryname ore ir t. t.

Atlaidžiau žvelgiant į atsiradusias dėmes, drabužiai, tikėtina, būtų ilgiau dėvimi. 2017–aisiais pasirodžiusioje Ellen MacArthur fondo ataskaitoje „Nauja tekstilės ekonomika. Mados ateities pertvarka“ daroma prielaida, kad jei drabužiai vidutiniškai būtų vilkimi dvigubai ilgiau nei šiuo metu, tekstilės pramonės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų 44 proc. Retesnis skalbimas, tikėtina, lemtų ir mažesnį mikroplastiko dalelių išskyrimą iš dirbtinio pluošto tekstilės.