Dėmėlapis - dėmių žemėlapis

Kūdikių drabužius, turinčius neišsiplovusių dėmių, panaudojau kaip drobę kurdama ir įgyvendindama kūrybines dirbtuves „Dėmėlapis: dėmių žemėlapis“.

Dirbtuvių tikslas – žaidybinėmis priemonėms atskleisti šiame darbe nagrinėjamą temą ir praplėsti dirbtuvių dalyvių požiūrį į dėmes ant drabužių bei kitų tekstilės gaminių. Dirbtuvių dalyviai – Vilniaus dailės akademijos magistro studijų programos studentai, kartu su manimi lankę laisvai pasirenkamą dalyką Grafikos katedroje „Meno edukacija: kūrybinių dirbtuvių programos sukūrimas“ (lekt. Ieva Babilaitė – Ibelhauptienė). Iš viso dirbtuvėse dalyvavo 6 studentai ir dėstytoja.

Pagrindiniu dirbtuvių objektu, kaip minėjau, tapo dėmėti vaikiški marškinėliai. Jie stotelės DĖK’ui savanorių buvo įvertinti kaip beviltiški ir paruošti išmetimui į tekstilės atliekų konteinerį. Prieš dirbtuves visus atrinktus marškinėlius išskalbiau, neišsiskalbusias dėmes dar labiau paryškinau buityje dažnai sutinkamais dažikliais (gilių kava, morkų tyre, flomasteriais, vyšnių uogiene), išdžiovinau ir išlyginau. Papildomai nebeskalbiau. Dirbtuvių dalyvių laukė užduotis ant marškinėlių sukurti dėmių įkvėptą žemėlapį ir iš ruošinio susilankstytoje knygelėje užfiksuoti žemėlapį lydinčią istoriją.

Vaikiški dėmėti marškinėliai dirbtuvėms pasirinkti neatsitiktinai. Pastebiu, kad į vaikų tepliojimąsi/terliojimąsi maisto produktais visuomenė žvelgia kur kas atlaidžiau nei į dėmes ant suaugusiųjų drabužių, nebijo prie jų prisiliesti. Greičiausiai todėl, kad suaugusieji tiesiogiai nesieja tų drabužių dėvėjimo su savimi, atsiranda galimybė dėmių ir švaros tema padiskutuoti netiesiogiai. „Vinted“ skelbimų tyrimas, kuris plačiai aprašytas 3 skyriuje, taip pat patvirtina, kad dėmėtų vaikiškų drabužių aprašymai yra žaismingesni, dažniau dėmėms apibūdinti naudojamos mažybinės daiktavardžių formos („dėmytė“, „dėmelė“).

Kūrybinių dirbtuvių pradžioje išdalinusi priemones (marškinėlius, žymeklius, knygelių ruošinius, rašiklius bei žirkles), pristačiau dėmių temos problematiką, pateikiau įvairių akistatos su dėmėmis ant tekstilės gaminių pavyzdžių ir pakviečiau kiekvieną dalyvį trumpai pasidalinti asmenine istorija apie labiausiai įsiminusią dėmę ant drabužių.

Dirbtuvių dalyviai labai greitai įsitraukė į veiksmą, pateikdami skirtingų istorijų ir atskleisdami, kaip jaučiasi akistatoje su savomis ar artimųjų dėmėmis. Vėliau dalyvius pakviečiau žymekliais apibrėžti ant marškinėlių esančias dėmes, išryškinant jų kontūrus lyg braižytų iš šešių žemynų sudarytą pasaulio žemėlapį. Tiek skirtingų požiūrio į dėmę krypčių ir apmąstysime.

Dirbtuvėms baigiantis siekiau išsiaiškinti, kokį supratimą apie dėmes dalyviai įgavo per šią kūrybinę praktiką. Džiaugiausi girdėdama, kad ši akistata su dėmėmis dalyviams buvo įkvepianti, praplečianti akiratį. Jaučiau, kad visi kartu buvome kūrybiniame procese ir sprendimų paieškoje. Vėliau šias kūrybines dirbtuves pakartojau Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekoje vykusios „Tvarumo popietės“ metu. Įspūdžiai ir rezultatai panašūs, tad norisi tikėti, kad tokios kūrybinės dirbtuvės yra paveikus būdas siekti mąstymo pokyčio vaikų, jaunimo bei patirtims atvirų suaugusiųjų auditorijose.

Esant poreikiui, dirbtuves galima supaprastinti, vietoj marškinėlių naudojant popierinius ruošinius.